Aplinkosauga

Informacija

Baterijų, akumuliatorių vartotojams

Neaktyvios netinkamai išmestos baterijos – didžiulė žala aplinkai ir gamtai. Iš baterijų į aplinką patenkantys sunkieji metalai, rūgštys, toksinės medžiagos daro neigiamą, negrįžtamai didžiulį poveikį aplinkai. Ypatingai pavojingi yra juose esantys sunkieji metalai-švinas, gyvsidabris, kadmis. Patekę į mus supančią gamtą jie tampa įvairių sunkių susirgimų priežastimi.
Dalis baterijose esančių metalų-manganas, cinkas, švinas yra tinkami perdirbimui ir pakartotinai gali būti panaudojami. Netinkamos pakartotinam panaudojimui dalys yra utilizuojamos, atiduodant jas specialioms perdirbimo įmonėms.
Baterijų, akumuliatorių atliekos turi būti surenkamos atskirai, tam skirtuose specialiuose konteineriuose, statinėse, dėžutėse ar kitokiose talpyklose. Baterijų, akumuliatorių atliekų negalima maišyti su kitomis atliekomis. Pagal atliekų tvarkymą reglamentuojančias teisės normas, visos baterijų, akumuliatorių atliekos turi būti perduodamos šias atliekas tvarkyti turinčioms teisę įmonėms ir negali būti laikomos ilgiau nei 3 mėn.

Šis ženklinimo simbolis nurodo, kad baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimas turi būti vykdomas   ATSKIRAI. Nemeskite šių atliekų į bendrą komunalinių atliekų srautą. 
Neaktyvios netinkamos naudoti baterijos ir akumuliatoriai priimamos nemokamai jų pardavimo vietose. Netinkamas baterijas ir akumuliatorius meskite į tam skirtas specialias talpas, kurios yra paženklintos baterijų ir /ar/ akumuliatorių surinkimo ženklu. Šias talpas taip pat galite rasti didžiuosiuose prekybos tinklų parduotuvėse, degalinėse, servisuose ir remonto dirbtuvėse.

Alyvos vartotojams

Alyvos atliekos tai mineralinė, pusiau sintetinė ar sintetinė tepimo arba pramoninė alyva, nebetinkama naudoti pagal pirminę paskirtį, pavyzdžiui, naudota vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyva, tepimo alyva, turbinų, hidraulinė alyva.
Alyvų atliekose yra daug priemaišų, nes ji patenka iš variklio, transmisijos, hidraulinės sistemos. Tokiose alyvų atliekose galima rasti kone trečdalį Mendelejevo lentelės elementų. Patekę į aplinką sunkieji metalai bei toksinės medžiagos didina kancerogeninį poveikį, kuris gali sukelti vėžinius susirgimus. Alyvų atliekoms patekus į vandens telkinius jų paviršius padengiamas orui nepralaidžia plėvele, dėl ko mažėja deguonies koncentracija vandenyje, todėl jame esantys gyvi organizmai gali pradėti dusti. Ypač didelė žala daroma šioms atliekoms prasiskverbus į gruntinius vandenis, kuriuos intensyviai naudoja žmogus.

Alyvos atliekas draudžiama:

• išpilti ar išleisti alyvų atliekas ir alyvų atliekų perdirbimo liekanas į paviršinio bei požeminio vandens telkinius bei drenažo ir kanalizacijos sistemas; maišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis; išpilti ar išleisti alyvų atliekas ir alyvų atliekų perdirbimo liekanas ant dirvožemio;

Alyvos atliekų turėtojas jos atliekas privalo perduoti:

• alyvos atliekas turintiems teisę tvarkyti atliekų tvarkytojams

• transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms, jeigu asmuo naudojasi šių įmonių paslaugomis, tvarkydamas savo transporto priemonę.

Padangų naudotojams

Kiekvienais metais pasaulyje gaminama daug padangų, kurios, pasibaigus eksploatacijos laikui, papildo atliekų srautą, kurios natūralioje gamtinėje aplinkoje praktiškai neyra. Padangų, tapusių atliekomis, tolimesnis tvarkymas sukelia problemų visame pasaulyje. Dėl išskirtinių padangų savybių – žemo tankio ir menko biodegradacijos laipsnio – jų laidojimas sąvartyne yra nepageidaujamas. Nors padangos priskiriamos nepavojingoms atliekoms, jas sunku laidoti, nes jų nesukrausi kompaktiškai, be to, susidaro palankios sąlygos tarp jų veistis uodams bei įvairiems graužikams. Ypač didelę grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai kelia savaiminiai ar tyčiniai didelių padangų sankaupų gaisrai, kurie sunkiai užgesinami dėl aukšto padangų kaloringumo bei sudėtingo jų gesinimo vandeniu. Atvirų padangų gaisrų metu išsiskiria nekontroliuojami pavojingi teršalai, kurių poveikis ir žala juntami tiek vietiniu, tiek ir regioniniu mastu. Siekiant sumažinti nuolat didėjantį padangų atliekų srautą ir jų nepageidaujamą poveiki aplinkai, padangos gali būti perdirbamos, deginamos aukštoje temperatūroje kaip kuras, saugomos, restauruojamos, eksportuojamos.

Padangų atliekų turėtojas atliekas gali (pasirinktinai) pristatyti:

• į bet kurią tokių atliekų platinimo vietą;

• transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančią įmonę;

• ar savivaldybės įrengtą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę).

Oro, kuro, tepalo filtrų, amortizatorių naudotojams

Oro, kuro, tepalo filtrų, amortizatorių atliekose esančios medžiagos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Patekusios į vandenį, gruntą, atmosferą juos gali užteršti pavojingomis, kenksmingomis ir toksiškomis medžiagomis. Kiekvienas Oro, kuro, tepalo filtrų, amortizatorių atliekų turėtojas rūšiuodamas atliekas ir jas atiduodamas atliekų tvarkytojams perdirbti ir pakartotinai panaudoti padeda saugoti aplinką ir tausoti gamtos išteklius.
Oro, kuro, tepalo filtrų, amortizatorių atliekas galima nemokamai priduoti techninę priežiūrą atlikusioje įmonėje arba jas perduoti atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti tokias atliekas

Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikianti įmonė:

• nemokamai iš transporto priemonių naudotojų priima transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias filtrų, amortizatorių, padangų atliekas;

• šias atliekas, išskyrus tinkamas pakartotinai naudoti dalis, transporto priemonės naudotojui atiduoti draudžiama;

Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusios filtrų, amortizatorių, padangų atliekos perduodamos tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

Administracija